Semantinės figūros: palyginimas (jo esmė, trys sudedamieji elementai, atmainos, raiškos būdai). Semantinės figūros: metaforos charakteristika (jos esmė, vienanarės, dvinarės metaforos, metaforinis epitetas, išplėstinė metafora). Semantinės figūros: metonimijos charakteristika (esmė, metoniminio reikšmės perkėlimo būdai, sinekdocha). Semantinės figūros: ironijos, hiperbolės ir litotės, antonomazijos, įasmeninimo, perifrazės charakteristika (jų esmė, sandara, atmainos, variantai). Semantinės figūros: pleonazmas, kalambūras, oksimoronas, paradoksas (jų esmė, sandara, atmainos, variantai). Semantinės figūros: alegorijos ir simbolio charakteristika. M.P. Kwiatkowskos pateikto simbolio apibrėžimo analizė. Darybinių, morfologinių ir fonetinių figūrų charakteristika. Sintaksinės figūros: visų retorinių figūrų charakteristika, kai kurių komponavimo figūrų charakteristika (inversija, paralelizmas, antitezė, kartojimas ir jo rūšys, išvardijimas). Sintaksinės figūros: kai kurių komponavimo figūrų charakteristika (asindetonas, polisindetonas, laipsniavimas, korekcija, periodas); redukcijos figūrų charakteristika (elipsė, nutylėjimas). Eilėdaros pagrindai: ritmas, metras, eilutė ir jos laužymas, pauzė ir jos rūšys, rimas ir jo rūšys. Silabotoninės eilėdaros charakteristika: jos esmė, pagrindinių dviskiemenių ir triskiemenių metrų apibūdinimas; mišrieji metrai. Silabinės eilėdaros, sinkopio (klasikinio ir neklasikinio–laisvojo) ir verlibro charakteristika. Grožinės (meninės) kalbos esmė. Literatūrinės stiliaus/stilistikos sąvokos charakteristika. Stilizacija. Aliuzija. Pastišas. Parodija. Travestija. Aleatorika. Montažas ir koliažas. Intertekstualumas. Literatūros kūrinio tematinė medžiaga ir tema. Literatūros kūrinio tematinis motyvas (jo definicija, leitmotyvo, archetipo, topo kategorijos). Literatūros kūrinio fabula ir veikėjai. Literatūros kūrinio laikas ir erdvė. Literatūros kūrinio kompozicija: apibrėžimas; vidinė kūrinio sąranga ir išorinis jo sutvarkymas; motyvacijos problema; kompozicijos formos (komponavimo modeliai). Literatūros kūrinio kompozicija: kompozicijos pasirinkimą lemiantys veiksniai; simetriška ir asimetriška, uždara ir atvira kompozicija. Kaip literatūrologė Vanda Zaborskaitė aiškina, kas yra literatūros kūrinio "idėja", "problema ir problematika". Kaip literatūrologė Vanda Zaborskaitė aiškina, kas yra literatūros kūrinio "bendroji prasmė". Literatūros žanrai, jų skyrimo kriterijai. Lyrika: jos charakteristika. Lyrinis "aš" bei jo pasireiškimo būdai (išpažintinė, manifestacinė, meditacinė, naratyvinė-pasakojamoji, invokacinė lyrika). Lyrikos žanrai: elegija, odė, idilė, epigrama, satyra, madrigalas, sonetas, eilėraštis, daina, baladė, romansas. Epinio kūrinio kalbos organizacija: pasakotojo kalba (aprašymas, pasakojimas, samprotavimas- refleksija), veikėjų kalba (tiesioginė, menamoji tiesioginė, dialogas, monologas, vidinis monologas ir kt.). Epo žanrai: herojinis epas, poema, romanas, novelė, apsakymas ir kt. Drama: vaizduojamojo pasaulio pobūdis dramoje, dramos veiksmas ir veikėjai. Dramos žanrai: tragedija, komedija, naujųjų lakų drama. Literatūros proceso periodizacijos problemos. Epochos sąvokos samprata. Literatūros srovės–krypties sąvokos charakteristika. Literatūros sąjūdžio sąvokos trumpa charakteristika. Klasicizmas. Romantizmas. Realizmas. Trumpa jų charakteristika. Konspektyvus šių modernistinių krypčių apibūdinimas: impresionizmas, simbolizmas, futurizmas, ekspresionizmas. Vienos iš jų platesnė analizė. Postmodernizmo sąvoka.
54.75 KB
