Literatūrologija

Epinio kūrinio meninė kalba, jos raiška. Lyrinis subjektas poezijoje, jo raiškos įvairovė. Bendroji kūrinio sąranga. Pagrindiniai eilėtyros elementai: metras, rimas. Kūrinio emocinė raiška : meniniai raiškos būdai. Kalbos garsai. Poetinė leksika. Poetinė Sintaksė. Stilistinės figūros. Drama: meninio pasaulio savitumas dramoje. Literatūrinio stiliaus samprata. Silabinė ir silabotoninė eilėdara. Lyrikos kūrinio struktūra. Kūrinio struktūra. Kompozicija. Kūrinio laikas ir erdvė. Erdvė. Kalbinė raiška, kalbos stiliai. Didieji epikos žanrai. Sinkopis ir verlibras. Meninio kūrinio kompozicija: epikos ir lyrikos komponavimo savitumai. Meninis literatūros kūrinio vaizdas. Sintaksinė ir intonacinė eilėdara. Lyrikos ir jos vidinė logika. Smulkieji epikos žanrai. Literatūros rūšys, žanrai, žanrinės sąveikos. Liaudies dainų eilėdara. Tradicija ir novatoriškumas. Poetinė fonetika, morfologija, leksika. Simbolizmo samprata literatūroje. Poetinė sintaksė ir sintaksinės figūros. Romantizmo samprata literatūroje. Pasakotojas epiniuose žanruose. Meno periodizacijos problemiškumas. Kultūros epochų charakteristika. Būdingiausi epochų bruožai. Antika. Renesansas. Klasicizmo poetikos susiformavimas. XVIII amžiaus kultūros estetiniai bruožai. Modernistinės tendencijos. Literatūros reiškinių istorija ir tipologija. Kūrinys ir procesas. Literatūra ir kiti menai. Literatūra ir kiti menai. Koks yra žodžio ir meno ryšys? Ryšiai su kitais menais. Eilėdara: pagrindinės eilėdaros sistemos. Liaudies dainų eilėdara. Antikinė eilėdaros sistema. Sintaksinė intonacinė eilėdara. Silabinė eilėdara. Silabotoninė eilėdara. Sinkopis. Verlibras. Literatūros mokslai (literatūrologija). Objektas ir jį sudarančios disciplinos (šakos). Literatūros sąryšis su kitais menais. Ryšiai su kitais menais.