Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Stilistika (4)
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Stilistika (4)

  
 
 
123
Aprašymas

Stilistikos objektas, santykis su kitais mokslais. Lingvistinė stilistika ir jos kryptys. Stiliaus sąvoka. Individualusis stilius. Stiliaus originalumo problema. Konotacijos (stilistinės reikšmės) sąvoka stilistikos darbuose. Ekspresyvumo sąvoka. Automatizacija ir aktualizacija. Kalbos vienetų motyvacijos tipai stilistiniu požiūriu. Kalbos priemonių konkurencija. Variantai, jų stilistinė vertė. Sinonimų samprata leksikologijos ir stilistikos darbuose. Leksinių sinonimų sąvoka. Leksinių sinonimų stilistinė klasifikacija. Frazeologiniai sinonimai ir perifrazės, jų stilistinė vertė. Sinonimų funkcijos ir vartojimas. Darybiniai sinonimai. Morfologinių sinonimų samprata. Dabarties veiksmo reikšmė. Ateities veiksmo reikšmė. Morfologinių sinonimų sąvoka. Praeities veiksmo reikšmė. Nuosakų sinonimika. Realaus veiksmo ir skatinimo reikšmė. Asmenų sinonimika. Pirmojo ir antrojo asmens reikšmės. Asmenų sinonimika. Antrojo asmens reikšmė. Sintaksinių sinonimų sąvoką. Žodžių junginių sinonimika. Vientisinių sakinių sinonimika. Asmeniniai ir beasmeniai sakiniai. Tiesioginiai, klausiamieji ir skatinamieji sakiniai. Sudėtinių sakinių sinonimika. Jungtukiniai ir bejungtukiai. Sudėtinių ir vientisinių sakinių sinonimika. Stiliaus figūrų samprata ir analizės aspektai stilistikoje. Bendrinė kalba ir funkciniai stiliai. Mokslinis stilius. Lingvistiniai ir nelingvistiniai požymiai. Administracinis stilius. Lingvistiniai ir nelingvistiniai požymiai. Publicistinis stilius. Lingvistiniai ir nelingvistiniai požymiai. Meninis stilius. Lingvistiniai ir nelingvistiniai požymiai. Buitinis stilius. Lingvistiniai ir nelingvistiniai požymiai. Funkcinių stilių sąveika. Stilių normos.

Ištrauka

1.Stilistikos objektas, santykis su kitais mokslais. Stilistika yra kalbotyros šaka, nagrinėjanti kalbos priemonių vartojimo tikslingumą. Jai rūpi kokiomis aplinkybėmis bendraujant, kokiame tekste kalbos priemonės netinka. Žiūri tų priemonių išdėstymą kalbos straute bei tekste. Kalbos priemonėmis - stilistikoje vadinami kalbos vienetai (žodžiai, gramatinės formos, sintaksinės konstrukcijos). Stilistikos objektą sudaro du glaudžiai susiję dėmenys : a)kalbos priemonės, kurios be pagrindinio turinio teikia papildomą informaciją (socialinę, ekspresinę, estetinę). Tokių priemonių svarbu konkurencija, su stilistiškai neutraliomis, tai yra neturinčiomis papildomų atspalvių priemonėmis. b)kalbos atmainas (funkcinius stilius ir postilius, žanrus, tekstų tipus), kurių kalbinė raiška yra susiklosčiusi pagal bendravimo aplinkybes ir poreikius. Šie du dėmenys vienas nuo kito neatskiriami. Kurdami tam tikros atmainos tekstą renkamės kalbos priemones. O kalbos vienetų stilistinis tyrimas – jų vertinimas pagal vartojimą tam tikromis aplinkybėmis. Stilistika kaip kalbotyros šaka tikslumo dėlei neretai vadinama lingvistine stilitika, arba lingvo stilistika. Ryšys su kt.mokslais. Stilistika apima morfologiją, leksikologiją, fonetiką, sintaksę. Šios mokslo šakos tiria atitinkamų lygmenų sandarą, o stilistika- kalbos vienetų vartojimą. Stilistikai ypač svarbūs yra sintaksės ir leksikos lygmenys. Stilistika ir leksikologija. Leksikologija tiria kalbos žodyną, žodyno sistemą: žodžių reikšmes, kilmę, raidą. Bendras leksikologijos ir stilistikos objektas yra stilistiniai žodžių atspalviai bei stilistiniai žodyno sluoksniai- knyginis ir šnekamasis. Leksinei stilistikai svarbiausia- kaip žodis atrodo tekste, kur kuris žodis tinka, kur netinka, kodėl. Leksikologija apibrėžia leksinių sinonimų sąvoką, nustato jų rūšis, o stilistika aptaria sinonimų funkcijas ir vartojimą. Leksikologijoje aptariama perkeltinė žodžio reikšmė, o stilistika pačios perkeltinės reikšmės nenagrinėja, jai rūpi žodžių vartojimas perkeltine reikšme –tropai. Stilistika ir morfologija. Morfologija- gramatikos šaka, nagrinėjanti kalbos dalių reikšmę, formą ir funkciją. Morfologinei stilistikai pirmiausia rūpi formų variantai, jų tarpusavio konkurencija, taip pat sinoniminis formų vartojimas tiesioginėmis ir perkeltinėmis reikšmėmis. Stilistika ir sintaksė. Sintaksė yra sakinių mokslas. Sintaksės lygmuo stilistikai yra labai svarbus. Sakinių esama įvairių tipų, tą pačią mintį dažnai galima reikšti ne vienokia sintaksine konstrukcija ir tai stilistiškai paįvairina tekstą. Stilistika ir fonetika. Fonetika tiria garsinę kalbos sandarą, jos objektas yra kalbos garsai, jų jungimo dėsningumai. Fonetinei stilistikai rūpi kalbos garsų vertė kalbos sraute, tekste. Garsinis žodis yra fonetikos objektas, o to žodžio tikslingas vartojimas tekste- stilistikos objektas. Fonetinei stilistikai priklauso šie fonetikos reiškiniai: a)tarimo stiliai, b)instrumentacija- garsinės raiškos panaudojimas teksto išraiškingumui didinti (estetinis aspektas), c)garsinės teksto organizacijos trūkumai (stiliaus kultūros aspektas). Garsinė raiška ypač dažnai didina teksto ekspresyvumą (žaibai žiedais žėrėjo/lietus lelijom lijo- garsų kartojimas pabrėžia turinį). Fonetiniai stiliaus negalavimai- kalbos skambumo trūkumas. Stilistika ir kalbos kultūra. Stilistika tiria kalbos priemonių vartojimų tikslingumą, o kultūra – atskiria kas yra taisyklinga ir netaisyklinga vartosenoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-03-29
DalykasLiteratūros konspektas
KategorijaLiteratūra
TipasKonspektai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis67 KB
AutoriusGuetta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2011 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasPertrėnienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasLituanistikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word 2007 Stilistika (4) [speros.lt].docx
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 13 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Pertrėnienė
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą