(34 darbai)
(5 puslapiai)
Renesansas pasiskirstė į III periodus. Ankstyvasis. Brandusis. Vėlyvasis. Pasaulėjauta, literatūros bruožai. Renesanso literatūra. Poezija. Žymiausi kūrėjai: Petrarka, Ronsolas, Šekspyras. Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) tragedijos "Hamletas" siužeto ištakos. Proza. Drama. Lietuvos Renesanso raštija. Martynas Mažvydas (1520-1563 metais). Pirmoji lietuviška knyga. Mikalojus Daukša (1527-1613 metais). Skaityti daugiau(10 puslapių)
Barokas. Barokas ir klasicizmas. Baroko drama. Klasicizmo tragedija. Klasicizmo komedija. XII amžiaus proza. Šviečiamasis amžius. Švietimo idėjos Lietuvoje. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Kristijonas Donelaitis. "Metai". Maironis. Jonas Biliūnas. Pagrindiniai kūrybos bruožai. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Viduramžių epochos iššūkis Lietuvos kultūrai ir raštijai. Politiniais tikslais. Metraščių adresatas. "Radviliada". Mažvydas. Baroko žmogus. "Metai". Gamta ir antgamtė A. Baranausko poemoje "Anykščių šilelis". Viduramžių epochos iššūkis Lietuvos kultūrai ir raštijai. Baroko žmogaus lemties interpretacija M. K. Sarbievijaus lyrikoje. Šviečiamojo amžiaus filosofinių idėjų podirvis K. Donelaičio poemoje "Metai". Skaityti daugiau(40 puslapių)
Literatūros rūšys ir žanrai. Literatūros rūšys ir žanrai. Skirstymo į rūšis kriterijai. Rūšies, žanro, tipo definicijos. Lyrizmo samprata. Pagrindiniai lyrikos terminai. Lyrikos žanrai. Kanoniniai lyrikos žanrai. Strofiniai – kompoziciniai lyrikos žanrai. Situaciniai lyrikos žanrai. Juodraštiniai lyrikos žanrai. Komiškieji lyrikos žanrai. Kiti lyrikos žanrai. Figūriniai poetiniai tekstai. Lyrikos tipai, rūšys. Herbinė poezija. Artificioziniai poetiniai tekstai. Akrostichai. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Antika. Antikinių fraziologizmų reikšmė ir kilmė. Romėnų literatūra. Renesansas. Požiūris į renesanso literatūrą. Lietuvos raštijos raida (XVI – XVIII amžiuje). Mažosios Lietuvos (Prūsijos) raštijos raida. Žodžio atrinkimas ir stilistinis jo nuspalvinimas. Barokas (XVII – XVIII amžiaus antroji pusė). Šviečiamasis amžius. Šviečiamoji literatūra Lietuvoje. Simbolizmas. Lietuviškas simbolizmas. Skaityti daugiau(32 puslapiai)
Lietuvių tautosaka. Pasakojamoji tautosaka. Dainuojamoji tautosaka. Mito ir mitologijos samprata. Antikinė literatūra. Baltų religija ir mitologija. Viduramžiai. Viduramžių pasaulėjauta. Literatūra. Dantė Aligeris. Fransua Vilonas. Atgimimas. Renesanso literatūra. Poezija. Viljamas Šekspyras. Proza. Drama. Lietuvos Renesanso raštija. Martynas Mažvydas. Pirmoji lietuviška knyga. Mikalojus Daukša. Barokas. Klasicizmas. Proto amžius. Literatūros bruožai. Švietimas Lietuvoje. Kristijonas Donelaitis. Romantizmas. Romantizmo atstovai. Džordžas Baironas. Robertas Bernsas. Simonas Stanevičius. Antanas Strazdas. Simonas Daukantas. Viktoras Hugo. Adomas Mickevičius. Antanas Baranauskas. Jonas Mačiulis-Maironis. Henrichas Heinė. Realizmas. Vincas Kudirka. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė/Žemaitė. Gi de Mopasanas. Drama. Vydūnas/Vilhelmas Storasta. Oskaras Fingalis Vaildas. Modernizmas. Impresionizmas. Ignas Šeinius-Jurkūnas. Vincas Krevė. Simbolizmas. Vincas Mykolaitis-Putinas. Jurgis Baltrušaitis. Avangardizmas. Neoromantizmas. Balys Sruoga. Antanas Vaičiulaitis. Egzodo literatūra. Tremties ir lagerių kūryba. Jonas Biliūnas. Skaityti daugiau(19 puslapių)
Semantinės figūros: palyginimas (jo esmė, trys sudedamieji elementai, atmainos, raiškos būdai). Semantinės figūros: metaforos charakteristika (jos esmė, vienanarės, dvinarės metaforos, metaforinis epitetas, išplėstinė metafora). Semantinės figūros: metonimijos charakteristika (esmė, metoniminio reikšmės perkėlimo būdai, sinekdocha). Semantinės figūros: ironijos, hiperbolės ir litotės, antonomazijos, įasmeninimo, perifrazės charakteristika (jų esmė, sandara, atmainos, variantai). Semantinės figūros: pleonazmas, kalambūras, oksimoronas, paradoksas (jų esmė, sandara, atmainos, variantai). Semantinės figūros: alegorijos ir simbolio charakteristika. M.P. Kwiatkowskos pateikto simbolio apibrėžimo analizė. Darybinių, morfologinių ir fonetinių figūrų charakteristika. Sintaksinės figūros: visų retorinių figūrų charakteristika, kai kurių komponavimo figūrų charakteristika (inversija, paralelizmas, antitezė, kartojimas ir jo rūšys, išvardijimas). Sintaksinės figūros: kai kurių komponavimo figūrų charakteristika (asindetonas, polisindetonas, laipsniavimas, korekcija, periodas); redukcijos figūrų charakteristika (elipsė, nutylėjimas). Eilėdaros pagrindai: ritmas, metras, eilutė ir jos laužymas, pauzė ir jos rūšys, rimas ir jo rūšys. Silabotoninės eilėdaros charakteristika: jos esmė, pagrindinių dviskiemenių ir triskiemenių metrų apibūdinimas; mišrieji metrai. Silabinės eilėdaros, sinkopio (klasikinio ir neklasikinio–laisvojo) ir verlibro charakteristika. Grožinės (meninės) kalbos esmė. Literatūrinės stiliaus/stilistikos sąvokos charakteristika. Stilizacija. Aliuzija. Pastišas. Parodija. Travestija. Aleatorika. Montažas ir koliažas. Intertekstualumas. Literatūros kūrinio tematinė medžiaga ir tema. Literatūros kūrinio tematinis motyvas (jo definicija, leitmotyvo, archetipo, topo kategorijos). Literatūros kūrinio fabula ir veikėjai. Literatūros kūrinio laikas ir erdvė. Literatūros kūrinio kompozicija: apibrėžimas; vidinė kūrinio sąranga ir išorinis jo sutvarkymas; motyvacijos problema; kompozicijos formos (komponavimo modeliai). Literatūros kūrinio kompozicija: kompozicijos pasirinkimą lemiantys veiksniai; simetriška ir asimetriška, uždara ir atvira kompozicija. Kaip literatūrologė Vanda Zaborskaitė aiškina, kas yra literatūros kūrinio "idėja", "problema ir problematika". Kaip literatūrologė Vanda Zaborskaitė aiškina, kas yra literatūros kūrinio "bendroji prasmė". Literatūros žanrai, jų skyrimo kriterijai. Lyrika: jos charakteristika. Lyrinis "aš" bei jo pasireiškimo būdai (išpažintinė, manifestacinė, meditacinė, naratyvinė-pasakojamoji, invokacinė lyrika). Lyrikos žanrai: elegija, odė, idilė, epigrama, satyra, madrigalas, sonetas, eilėraštis, daina, baladė, romansas. Epinio kūrinio kalbos organizacija: pasakotojo kalba (aprašymas, pasakojimas, samprotavimas- refleksija), veikėjų kalba (tiesioginė, menamoji tiesioginė, dialogas, monologas, vidinis monologas ir kt.). Epo žanrai: herojinis epas, poema, romanas, novelė, apsakymas ir kt. Drama: vaizduojamojo pasaulio pobūdis dramoje, dramos veiksmas ir veikėjai. Dramos žanrai: tragedija, komedija, naujųjų lakų drama. Literatūros proceso periodizacijos problemos. Epochos sąvokos samprata. Literatūros srovės–krypties sąvokos charakteristika. Literatūros sąjūdžio sąvokos trumpa charakteristika. Klasicizmas. Romantizmas. Realizmas. Trumpa jų charakteristika. Konspektyvus šių modernistinių krypčių apibūdinimas: impresionizmas, simbolizmas, futurizmas, ekspresionizmas. Vienos iš jų platesnė analizė. Postmodernizmo sąvoka. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Viljamas Šekspyras. Sonetas. Johanas Volfgangas Gėtė. Adomas Mickevičius. Maironis (Jonas Mačiulis). Jonas Biliūnas. Kristijonas Donelaitis. Vincas Krėvė. Vincas Mykolaitis-Putinas. Jurgis Savickis. Salomėja Nėris. Henrikas Radauskas. Albertas Kamiu. Antanas Škėma. Justinas Marcinkevičius. Juozas Aputis. Romualdas Granauskas. Vanda Juknaitė. Saulius Šaltenis. Bitė Vilimaitė. Sigitas Geda. Marcelijus Martinaitis. Nijolė Miliauskaitė. Judita Vaičiūnaitė. Tomas Venclova. Donaldas Kajokas. Sigitas Parulskis. Antanas Vaičiulaitis. Vytautas Mačernis. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Literatūrinės epochos. Laikmetis nuo antikos iki klasicizmo. Svarbiausi kūriniai, autoriai, jų kūryba ir epochų bruožai. Epochos. Tautosaka. Antika (1250 metai pr. Kr. – 476 metai). Homeras. Iliada. Antikos drama. Šventasis raštas. Viduramžiai (V-XV amžius). Literatūra. Dantė. Senoji Lietuvos raštija. Mikalojus Husovianas. Renesansas (XIV–XV amžius – XVI-XVII amžius). Renesanso literatūra. Frančeskas Petrarka. M. de Servantesas Saavedra. Viljemas Šekspyras. Barokas (XVI amžiaus pabaiga – XVIII amžiaus pradžia). Klasicizmas (XVIII–XIX amžius). Kristijonas Donelaitis. Šviečiamasis amžius. Racionalusis laikotarpis (XVIII amžius – XIX amžiaus pradžia). Sentimentalizmas (XVIII amžiaus vidurys – XIX amžiaus pradžia). J.V. Gėtė. Skaityti daugiau(38 puslapiai)
Epinio kūrinio meninė kalba, jos raiška. Lyrinis subjektas poezijoje, jo raiškos įvairovė. Bendroji kūrinio sąranga. Pagrindiniai eilėtyros elementai: metras, rimas. Kūrinio emocinė raiška : meniniai raiškos būdai. Kalbos garsai. Poetinė leksika. Poetinė Sintaksė. Stilistinės figūros. Drama: meninio pasaulio savitumas dramoje. Literatūrinio stiliaus samprata. Silabinė ir silabotoninė eilėdara. Lyrikos kūrinio struktūra. Kūrinio struktūra. Kompozicija. Kūrinio laikas ir erdvė. Erdvė. Kalbinė raiška, kalbos stiliai. Didieji epikos žanrai. Sinkopis ir verlibras. Meninio kūrinio kompozicija: epikos ir lyrikos komponavimo savitumai. Meninis literatūros kūrinio vaizdas. Sintaksinė ir intonacinė eilėdara. Lyrikos ir jos vidinė logika. Smulkieji epikos žanrai. Literatūros rūšys, žanrai, žanrinės sąveikos. Liaudies dainų eilėdara. Tradicija ir novatoriškumas. Poetinė fonetika, morfologija, leksika. Simbolizmo samprata literatūroje. Poetinė sintaksė ir sintaksinės figūros. Romantizmo samprata literatūroje. Pasakotojas epiniuose žanruose. Meno periodizacijos problemiškumas. Kultūros epochų charakteristika. Būdingiausi epochų bruožai. Antika. Renesansas. Klasicizmo poetikos susiformavimas. XVIII amžiaus kultūros estetiniai bruožai. Modernistinės tendencijos. Literatūros reiškinių istorija ir tipologija. Kūrinys ir procesas. Literatūra ir kiti menai. Literatūra ir kiti menai. Koks yra žodžio ir meno ryšys? Ryšiai su kitais menais. Eilėdara: pagrindinės eilėdaros sistemos. Liaudies dainų eilėdara. Antikinė eilėdaros sistema. Sintaksinė intonacinė eilėdara. Silabinė eilėdara. Silabotoninė eilėdara. Sinkopis. Verlibras. Literatūros mokslai (literatūrologija). Objektas ir jį sudarančios disciplinos (šakos). Literatūros sąryšis su kitais menais. Ryšiai su kitais menais. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Antika. Absurdo drama. Renesansas. Klasicizmas. Egzistencializmas. A. Kamiu. Realizmas. Č. Dikensas. Romantizmas. Švietimo literatūra. Viduramžiai. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Antika. Viduramžiai. Gotika. Renesansas. Barokas. Klasicizmas. Rokokas. Šviečiamoji literatūra. Sentimentalizmas. Romantizmas. Kritinis realizmas. Natūralizmas. Impresionizmas. Modernizmas. Socialistinis realizmas. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Teorija, reikalinga literatūros kūriniui nagrinėti. Literatūros kūrinio rūšys, žanrai, funkciniai stiliai, struktūra, spalvos ir garsai, kompozicija, laikas ir erdvė, poetinė leksika, stilistinės figūros, rimai, eilėdara, pagrindiniai literatūros terminai. Analizės ir interpretacijos atmintinė. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Egzamino klausimų konspektas. Tautinio idealizmo literatūra. Pragiedrulių žanras. V. Krėvė "Dangaus ir žemės sūnus". Neoromantizmas. Henrikas Radauskas. Novelė. Lietuvių egzodo literatūra. Poezijos antologija "Žemė išėjo". Skaityti daugiau(1 puslapis)
Lentelė: literatūros raida. Epocha (antika, viduramžiai, renesansas, romantizmas, realizmas, impresionizmas, simbolizmas, neoromantizmas): pasaulio vaizdas, žmogus, vertybės, žymūs kūrėjai. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Literatūros rūšių ir žanrų aprašymas. Lyriniai kūriniai, Lyrikos žanrai (Elegija, Odė, Baladė ir kt.), Lyrikos tipai, Epiniai kūriniai, Epo žanrai, Draminiai kūriniai, Dramos žanrai, Grožinės literatūros kalba, Poetinė leksika, Poetinė sintaksė, Poetinė fonetika. Eilėdara. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Literatūros rūšys ir žanrai. Epika. Mitologinio epo bruožai. Herojinio epo bruožai. Romantizmo bruožai. Personifikacija. Lyrika. Tautosakos rūšys ir žanrai. Liaudies dainų bruožai. Drama. Dramos išoriniai požymiai. Vidiniai bruožai. Romantizmo bruožai. Eilėdaros sistemos. Siužetas. Etiologinės sakmės. Padavimas. Tautosakos rūšys. Oracija. Lietuvių liaudies dainos. Pasaulio medis. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Literatūros rūšys ir žanrai. Epika. Epas. Poema. Pasakėčia. Peizažas. Epopėja. Fatalizmas. Panteizmas. Sapnas. Apsakymas. Filosofija. Etnografija. Romanas. Pagrindiniai romano žanriniai bruožai. Romanai skirstomi. Novelė. Pagrindiniai novelės žanro bruožai. Kompozicija. Vaizdelis. Impresija. Miniatiūra. Veikėjai skirstomi. Personažas. Herojus. Charakteris. Tipas. Veikėjo kūrimo būdai. Apysaka. Dienoraštis. Lyrika. Tautosakos rūšys. Tautosakos žanrai. Įsidėmėti. Rauda. Eilėraštis. Elegija. Stilizacija. Diptikas. Rimas. Asonansas. Aliteracija. Idilė. Hiperbolė. Deminutyvai. Epitetai. Metafora. Personifikacija. Alegorija. Litotė. Tropas. Ironija. Sarkazmas. Groteskas. Trioletas. Egocentrizmas. Kontempliacija. Sonetas. Etiudas. Romansas. Ritmas. Metras. Drama. Dramos kūrinio išoriniai požymiai. Dramos vidiniai požymiai. Konfliktas. Dialogas. Monologas. Intonacija. Temperamentas. Draminė pasaka. Prologas. Eufuizmas. Tragedija. Katarsis. Tragiškoji klaida. Tragiškoji kaltė. Aforizmas. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Antika. Graikų įsivaizduojamas pasaulis. Šventasis raštas. Senasis testamentas (pradžios knyga). Naujasis testamentas. Viduramžiai. Renesansas. Barokas. Šviečiamasis (proto) amžius. Romantizmas. Realizmas. Modernizmas. Impresionizmas. Simbolizmas. Futurizmas (avangardas). Neoromantizmas. Žemininkai. Skaityti daugiau
